Programa, naudojama datoms žymėti ir įvykiams (paskyrimams) planuoti.

Kalendoriaus programa panaši paprastą kalendorių: datos vaizduojamos languose, suskirstytuose į savaites, mėnesius arba dienas, dabartinė data žymima nuspalvintu stačiakampiu arba kaip nors panašiai.

Diena paprastai esti suskirstyta į valandas ir laukus įvykiams ir darbams užrašyti. Tik elektroninis kalendorius turi daugiau galimybių. Jis gali turėti esamo šimtmečio arba net kelių tūkstantmečių datas (kai kuriose kalendorių programose galima pasirinkti Julijaus arba Grigaliaus kalendorių), gali informuoti, kokia savaitės diena atitinka pasirinktą datą, sukurti įsimintinų datų sąrašą, surašyti įvykius, užsiėmimus ir nustatyti, kad apie juos būtų pranešta nurodytu laiku, pasirinkti signalo pobūdį, išsiųsti įvykių aprašus elektroniniu paštu, publikuoti juos tinkle, prisijungti prie publikuotų įvykių. Kai kurie kalendoriai turi galimybę kurti bendrąjį įvykių sąrašą keliems žmonėms, dirbantiems tame pačiame tinkle (pvz., kai vienas žmogus įrašo įvykį į kalendorių, tą įvykį mato ir jo kolegos savo kalendoriuose).

Pastaba programinės įrangos lietuvintojams. Kalendoriaus programose gausu lokalės elementų. Todėl jas lietuvinant reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje trumpojo datos užrašo komponentai skiriami brūkšneliais (tai atitinka ir tarptautinį standartą), pvz., 2003-02-15, o jeigu mėnesio arba dienos numeris yra vienženklis skaičius, tai prieš jį rašomas nulis. Ilgojo datos užrašo, maudojamo Lietuvoje, pavyzdys: „2003 m. vasario 15 d.“. Pirmoji savaitės diena yra pirmadienis (kai kuriose kitose šalyse gali būti sekmadienis), dažniau vartojama 24 valandų laiko užrašymo sistema (kitose šalyse, pvz., JAV, – 12 valandų).